‘The Famous Misters Mayors’ of the Šiauliai Economy in the 17th Century: the Cultural Elites of Peasants and Townspeople?
Abstract
Most of the mayors (Pol. wójt) were wealthy individuals who, however, originated from peasant or urban backgrounds. Some also had noble ancestry, such as the mayor from Joniškis, Renald K. Łukoski, and the mayors of Šilėnai and Ramulėnai, Gregorz Juchniewich, etc.). For their service, they received a volok of land exempt from taxes. Thus, the mayors belonged to the socio-economic elite of villages and towns. Kinship ties, friendship, and neighborly relations allowed the office of 'mayor of rural commune' or town to be maintained for a long time (even for several generations). Close relations with the administration of Šiauliai economy enabled them to influence not only the peasants but also certain administrative decisions. Mayors and benchers acted as intermediaries between the village and the manor. The duties of the mayor according to the law from 1649 (reiterated almost in the same wording in 1657) were as follows: to ensure that the subjects lived in the holy Catholic faith and piety, to protect royal properties and estates, to grant vacant plots of land to peasants who were to pay rent, and to oversee the vacant plots. The village heads were also required to participate in court proceedings at the manor. Sources indicate, however, that the influence of the mayors was conditioned by one more factor – their education or ability to read and write. This phenomenon can be observed from the first half to the end of the 17th century (they could even write in Cyrillic, although they usually wrote in the Latin alphabet). The mayors consistently signed their names 'in their own hand' on various documents, tax registers, etc. It can be assumed that the ability to read and write enabled the village heads to actively participate in court matters (which was their obligation according to the manor law), to collect and establish taxes, to represent the interests of the subjects of Šiauliai economy in disputes and conflicts with the administration, with the tenants of the economy, and even with the king, in higher courts (e.g., the Treasury Tribunal of the Grand Duchy of Lithuania), as well as to draft petitions.
Keywords
Full Text:
PDFReferences
Akty, izdavayemyye Vilenskoyu arkheograficheskoyu komissiyeyu. Inventari i razgranichitel’nyye akty, vol. 25, Vil’no 1898 [Акты, издаваемые Виленскою археографическою комиссиею. Инвентари и разграничительные акты, vol. 25, Вильно 1898].
Collectanea constitutionum synodalium dioecesis Samogitiensis, Vilnae 1690.
Hriškevičius M., Šiaulių ekonomijos karaliaus stalo dvarų istorinis aprašymas nuo jos pradžios lig pusės XIX šimtmečio, “Mūsų senovė” 1922, 4–5.
Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai. Joniškis. Jurbarkas, ed. A. Tyla, Vilnius 1991.
Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais, vol. 1, ed. K. Jablonskis, Vilnius 1959.
Litovskaya metrika. Otdely pervyy-vtoroy, Chast’ tret’ya: Knigi Publichnykh Del, vol. 1, Yuryev 1914 (Russkaya Istoricheskaya Biblioteka, 30) [Литовская метрика. Отделы первый-второй, Часть третья: Книги Публичных Дел, vol. 1, Юрев 1914 (Русская Историческая Библиотека, 30)].
Polskie ustawy wiejskie XV–XVIII w., in: Archiwum Komisji Prawniczej, vol. 11, eds. S. Kutrzeba, A. Mańkowski, Kraków 1938.
Relationis status dioecesium in Magno Ducatu Lithuaniae, vol. 1, Dioeceses Vilnensis et Samogitiae, ed. P. Rabikauskas, Romae 1971 (Fontes Historiae Lituaniae, 1).
Volumina Legum, vol. 2, oprac. J. Ohryzko, Petersburg 1859.
Žagarės dvaro teismo knygos (1670–1751), ed. A. Baliulis, R. Firkovičius, V. Raudeliūnas, Vilnius 2003.
Žemaičių vyskupijos vizitacija 1675–1677 m., ed. M. Paknys. Vilnius 2011 (Fontes Historiae Lituaniae, 10).
Žemaičių vyskupijos vizitacijų aktai (1611–1651 m.), ed. L. Jovaiša, Vilnius 2011 (Fontes Historiae Lituaniae, 11).
Anužytė L., Žagarės miestelėnų ir valstiečių rūpesčiai mirties akivaizdoje (XVII a. pabaiga), in: Istoriniai tekstai ir vietos kultūra. Historical scripts and local culture, ed. J. Švambarytė-Valužienė, Šiauliai–Ryga 2004.
Błaszczyk G., Herbarz szlachty żmudzkiej, vol. 1, Warszawa 2015.
Błaszczyk G., Herbarz szlachty żmudzkiej, vol. 2, Warszawa 2015.
Błaszczyk G., Herbarz szlachty żmudzkiej, vol. 4, Warszawa 2015.
Bumblauskas A., Bumblauskas M., Žemaitijos krikštas. Christianizacijos procesas XV–XVII amžiuje, Vilnius 2018.
Buračas B., Lietuvos kaimo papročiai, Vilnius 1993.
Drungilas J., Erelis lokio guolyje. Lenkų bajorai Žemaitijoje XVI–XVIII a. Migracija, kalba, atmintis, Vilnius 2019.
Eliot T.S., Christianity and Culture. The Idea of a Christian Society and Notes towards the Definition of Culture, New York 1968.
Giedrimas L., Šiaulių parapija XVII a. viduryje: teritorija, gyvenvietės ir gyventojų krikštijimai, “Žiemgala” 2021, 2.
Graff H.J., The Literacy Myth: Cultural Integration and Social Structure in the Nineteenth Century, New Brunswick–London 1991.
Hailwood M., Rethinking of Literacy in rural England, 1550–1700, “Past and Present” 2023, 260, 1.
Historia chłopów polskich, vol. 1, Do upadku Rzeczypospolitej szlacheckiej, ed. S. Inglot, Warszawa 1970.
Holubyew V., Syel′skaya obshchyna w Byelarusi XVI–XVIII st., Minsk 2008 [Голубеў В., Сельская община ў Беларусі XVI–XVIII ст., Мінск 2008].
Janulaitis A., Powstanie włościan szawelskich w roku 1769, Wilno 1921.
Jovaiša L., Meškuičių šv. vyskupo Stanislovo bažnyčios istorija, in: Lietuvos sakralinė dailė, vol. 2, Šiaulių vyskupija, part 2, Šiaulių dekanatas, book 3, Kužiai–Pavėkiai, ed. S. Smilingytė-Žeimienė, D. Vasiliūnienė, Vilnius 2022.
Jurginis J., Baudžiavos įsigalėjimas Lietuvoje, Vilnius 1962.
Jurginis J., Lietuvos valstiečių istorija, Vilnius 1978.
Jurkiewicz J., Powinności włościan w dobrach prywatnych w Wielkim Księstwie Litewskim w XVI–XVII wieku, Poznań 1991.
Kamuntavičienė V., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės parapinės mokyklos XVII a. antrojoje pusėje, “Soter” 2002, 7 (35).
Karvelis D., Radvilų Biržų kunigaikštystės visuomenė ir jos komunikacija 1589–1655 m., Vilnius 2009.
Kościałkowski S., Ze studjów nad dziejami ekonomji krolewskich na Litwie, “Rocznik Towarzystwa przyjaciół nauk w Wilnie” 1911–1914, 5.
Krikščionybės Lietuvoje istorija, ed. V. Ališauskas. Vilnius 2006.
Kuzmaitė-Kiaupienė J., Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI–XVIII a., Vilnius 1988.
Lukšaitė I., Pradinių mokyklų tinklo susidarymas, in: Lietuvos mokyklos ir pedagoginės minties istorijos bruožai, ed. M. Karčiauskienė et al., Vilnius 1983.
Lukšienė M., Lietuvos švietimo istorijos bruožai XIX a. pirmoje pusėje, Kaunas 1970.
Lukšienė M., Lietuvos švietimo istorinės raidos bruožai, in: M. Lukšienė, Prie tautos kultūros pamatų, Vilnius 2014.
Marčėnas R., Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas 1769 m., Vilnius 1969.
Meilus E., Žemaitijos kunigaikštystės miesteliai XVII a. II pusėje–XVIII a., Vilnius 1997.
Mironowicz M., Szkolnictwo prawosławne na terenie Rzeczypospolitej w II połowie XVI i na początku XVII wieku, “Białoruskie Zeszyty Historyczne” 2018, 49.
Misius K., Žemaičių aukštumos regiono švietimo raida XVI a.–1940 m., “Acta Academiae Artium Vilnensis” 2004, 34.
Ochmański J., Położenie społeczno-gospodarcze i walka klasowa chłopów w ekonomii kobryńskiej w drugiej połowie XVI i pierwszej połowie XVII wieku, “Roczniki Dziejów Społecznych i Gospodarczych” 1957, 19.
Ochmanskis J., Seniausios Lietuvos mokyklos XIV a. pabaigoje–XVI a. viduryje, in: J. Ochmanskis, Senoji Lietuva, Vilnius 1996.
Pokhilevich D. L., Krest’yane Belorussii i Litvy v XVI–XVIII vv., L’vov 1957 [Похилевич Д. Л., Крестьяне Белоруссии и Литвы в XVI–XVIII вв., Львов 1957].
Tyla A., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas. XVI amžiaus antroji pusė–XVII amžiaus vidurys, Vilnius 2012.
Trimonienė R.R., Kobieta chłopska w obliczu śmierci w XVII wieku według ksiąg sądu dworskiego ekonomii szawelskiej, in: W kręgu rodziny epok dawnych. Śmierć, ed. B. Popiołek, Kraków 2022.
Trimonienė R.R., Mikroistorijos ir lokalinės istorijos takoskyros problematika, in: Miestas, dvaras, kaimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Lenkijos Karalystėje XVI–XVIII a. Lokalinės istorijos problemos, ed. R. Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius 2018.
Trimonienė R.R., Petro Tarvainio „Linksmas pasveikinimas“ ir Šiaulių Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia, in: Šiaulių katedra. Istorija, architektūra, dokumentiniai ir ikonografiniai šaltiniai, eds. T. Butautis, V. Ulinskytė-Balzienė, Šiauliai 2009.
Trimonienė R.R., Vietos visuomenė ir valdžia. Tarpusavio sąveikos. (Šiaulių ekonomijos atvejis XVII–XVIII a. pradžia), Vilnius 2023.
Vėlius N., Senovės baltų pasaulėžiūra, Vilnius 1983.
White L.A., Culture, https://www.britannica.com/topic/culture [access: 18.04.2025].
DOI: http://dx.doi.org/10.17951/rh.2025.60.285-307
Date of publication: 2025-11-28 08:31:50
Date of submission: 2025-01-11 11:22:59
Statistics
Indicators
Refbacks
- There are currently no refbacks.
Copyright (c) 2025 Rita Regina Trimonienė

This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.